Įmonės, stebuklai, bokštas – keli savaitės momentai.

Home/alytauspilieciai, Tautvydas Tamulevičius/Įmonės, stebuklai, bokštas – keli savaitės momentai.

Įmonės, stebuklai, bokštas – keli savaitės momentai.

Ši savaitė yra daug apie mintis ir idėjas įvairioms sritims. Bet mintis, kaip tokia, yra nieko verta, jei lieka neįgyvendinta. Tad kiekviena gera mintis yra ir atsakomybė – jei ne tu, niekas kitas. Mūsų (žmonių) galvose gimsta ir miršta geriausi visų pasaulio problemų sprendimų būdai. O jei mažiau filosofiškai, keletas įdomesnių šios savaitės nutikimų.

Vienas įdomesnių savaitės pokalbių vyko Vilniuje, su Baltic Institute of Corporate Governance Lietuvos padalinio vadovu Paulium Martinkum. Diskutavom apie nepriklausomus kandidatus į savivaldybės valdomų įstaigų ir įmonių valdybas, galiausiai ir apie pačio turto valdymo įpatumus. Tokių minčių ir diskusijų jau yra buvę mūsų biudžeto komitete, viena vertus tai, kad ir daugiau tokią praktiką propaguojančių yra, patikina, kad mintys teisingos. Kita vertus, kaip ir pirmoj pastraipoj – darbo daug, pokytis esminis. Krizės jokios nėra, ir nėra taip, kad esame nepatenkinti visų savivaldybės įmonių darbu – bet atėjome su principu, kad visur turi dalyvauti kiek įmanoma daugiau visuomenės atstovų (valdybose – profesionalių vadybininkų, ne šiaip visuomenininkų), viskas vyktų kiek įmanoma viešiau ir skaidriau. Todėl, va tarp kitko, šią savaitę buvo smagu išgirst ir istoriją apie apšalusį veikėją, kurio „kalėdinės dovanėlės“ nepriėmė savivaldybės atstovas. Po truputį sklinda kalbos, kad čia kitaip dirbama, kad Alytuj reikalai kitaip tvarkomi – tas neįkainojama.

O kas dėl valdybos narių, problema čia yra bendrai turto valdyme – arba jo stokoje. Nėra nei tikslų iškeltų, nei jų kontroliavimo. Valdybos sudaromos iš administracijos darbuotojų, kuriems už tokį darbą papildomai nemokama, vadinasi ir motyvacija atitinkama. O jei turėtume valdybose bent po kelis aukšto lygio vadybos profesionalius, atitinkamo išsilavinimo ir kompetencijų žmones, kurie sugebėtų išgryninti, kurios įmonės turi pelnu rūpintis, kurios – tik viešosiomis paslaugomis, stebėtų investicijų gražos, pelno ir skolų rodiklius – tai jau būtų visai kitas lygis. Ir kaštų pagrįstumas tuomet jau visai kitaip argumentuojamas būtų. Aišku, yra ir bus tarp politikų norinčių patiems viską kontroliuoti, kumštyje laikyti. Bet man atrodo – profesionalai turi dirbti savo darbą, už gerą darbą turi būti mokama, o politikos savivaldybių darbe neturi būti (neteigiu, kad jos dabar yra daug). Tad dar keli papildomi vadybos lygiai tarp tarybos ir savivaldybės įmonių, atitolinantys politikus nuo įmonių kasdienių reikalų, yra labiau geras, o ne blogas dalykas.

Panašiai galima galvoti ir apie visą kitą savivaldybės turtą – kurio yra labai daug. Vien mokyklos, darželiai, ligoninės, administracijos pastatai ir t.t. Kiek tai yra valdoma? Menkai. Bet jei kiekvienas objektas (pastatas) būtų ne tiesiog skiriamas įstaigai (mokyklai ar dar kažkam), bet įstaiga pati turėtų „paprašyti“ tam tikro turto savo funkcijai atlikti (mokyti tiek ir tiek mokinių) ir rezultatui pasiekti – tai jau būtų tiesus kelias į efektyvų turimų kvadratinių metrų naudojimą. Atsirastų interesas su kiek mažiau turto pasiekti kuo daugiau. Nežinau, ar šie pamąstymai išvirs į kažką, ir kada. Nes net Lietuvoje bendrai paėmus, niekur, kiek man žinoma, tokių dalykų nėra. Vadinasi bus daug sakančių, kad Alytus neturėtų būti eksperimentų miestu, kad tai niekur neišbandyta ir t.t. Matysim. Dar daug diskusijų bus iki tol, kol viskas suguls popieriuje (nors tiesą sakant dėl valdybų variantą aš jau turiu..).

Šią savaitę rinkosi žemės nuomos komisija. Kaskart kai ji renkasi reiškia, kad yra norinčių pradėti veiklą pramonės parke. Tai ir dabar yra vienas norintis, bet tai dar turi materializuotis toliau – anksti kalbėti. Buvo proga darkart akis pasibadyti į visus sklypus, kurie dabar marinuojami ir nenaudojami. Administracija niekaip neparengia nutarimo projekto dėl vieno iš sklypų, kuriame jau yra pažeista sutartis dėl veiklos vykdymo (turėjo pradėti per kelerius metus nuo nuomos pradžios, bet niekas nevyksta). Ko trūksta nespekuliuosiu, bet ir pačiam motyvacijos neprideda, kai, rodos, paprasti dalykai trunka taip nesuvokiamai ilgai. Bet vyksta. Gniūžtė ridenasi. Nors ir lėtai.

Tiesa, paaiškėjo dar keli stebuklai – kad turime porą su investicijomis susijusių tvarkų, kuriose litai dar nepakeisti į eurus (jau metai beveik praėjo..), o pramonės parko sklypuose yra miško paskirties žemės! Čia buvo viršūnė – parkas pramoninis, o kirsti medžių negalima. Tikriausiai kelis metus teks ginčytis ir tą žemę tvarkyti, bet tas procedūras irgi reikės pradėti. Kažkoks absurdas.

Dar vienas įkyrėjęs reikalas, kad neturime verslo skatinimo projektų paraiškų vertinimo tvarkos. Tiksliau, ji tokia paprasta, kad iš esmės jos net nėra. Kadangi šiuo metu neturime ir specialistų, dirbančių su verslo skatinimu (naujas į darbą bus priimtas dar po savaitės, o sausį (tikiuosi) – skelbsime konkursą dar vienam, nes čia visai ne vieno žmogaus darbas), pats pradėjau rengti tą tvarką kelių savivaldybių pavyzdžiais, kad vertinimo komisijoje jau galėtume kažkokį juodraštinį variantą svarstyti. Tikslai uždaviniai prioritetai kriterijai, tokie reikalai. Bet kelių vakarų dar neužteko.

Kaip tikriausiai jaučiasi iš rašinio tono, laukiau savaitgalio 😉 Bet ir savaitės metu kelis kartus neblogai prasiblaškiau, neskaitant sporto – buvau užlipęs į savivaldybės bokštą. Nes dabar rengiama konkurso tvarka (irgi jau kitiems metams) pasiūlymams dėl to, kaip tą laikrodžio reikalą spręsti. Nustebtumėt, kiek yra variantų – su kuo pasikalbi, vis po naują. Aš irgi savo matymą turiu, bet laikausi sau, nenoriu niekam primetinėti. Žinau tik tiek, kad toks bokštas, koks dabar – signalizuoja pačios savivaldybės požiūrį į save. Neūkiškumą ir apsileidimą.

Bus variantai, bus kažkokia sudaryta komisija iš daugiau mažiau suprantančių architektūrą/dizainą žmonių, tegu sprendžia. O tuo tarpu kilo mintis, kad labai mažai kam yra tekę tame bokšte pabūti. O kodėl? Laiptai labai nepatogūs ten užlipti, bet šiaip jau neturėtų būti nepasiekiamų vietų mieste, ypač tokių, kurios yra bene aukščiausias taškas centre. čia dar pagalvosim.

IMG_2954

Kad leidosi saulė tai romantiška ir viską, bet nuotraukas sugadino 🙂 

IMG_2957

Tokie tad, keli įstrigę momentai. Parašysiu daugiau per savaitgalį, ypač apie ateinančios tarybos klausimus – nes ši savaitė buvo paskutinė, kada buvo galima užregistruoti projektus tarybos nutarimams, kad jie dar būtų priimti šiais metais. Visa administracija ant adatų, daug lakstymo iš kabineto į kabinetą, prašymų greičiau vizuoti dokumentus. Bjaurokas aš – bus kas, per mane, šiais metais jau nebus svarstoma, bet per skubėjimą tik daug klaidų ir netobulų sprendimų priimama. Tai apie laukiančius įdomius tarybos nutarimus, bei Švietimo mainų paramos fondo konferenciją/paskaitą migracijos tema, atskirai – per savaitgalį.

 

Komentarai

2017-04-13T12:01:13+00:00 2015 gruodžio 11|