Jaunas, tai būtinai gerai?

Home/alytauspilieciai, Tautvydas Tamulevičius/Jaunas, tai būtinai gerai?

Jaunas, tai būtinai gerai?

Esu jauniausias vicemeras Lietuvoje, ir dėl to kartais esu kviečiamas kalbėti kaip “jaunas politikas”. Apie įspūdžius, patirtis, priežastis ir panašiai. Vien per pastaruosius du mėnesius teko dalyvauti jaunųjų konservatorių, nacionalinės mokslo akademijos (kuriai priklauso moksleiviai, įvairių olimpiadų laureatai iš visos Lietuvos), global shapers, “žinau ką renku” jaunų politikų diskusijose Alytuje ir kituose miestuose bei, šią savaitę, jaunųjų liberalų susibūrime. Kadangi ypatingai nesiruošiu kalbų apie tą savo patirtį ir ji nuolat kinta, tai su kiekvienu renginiu vis kitaip žodžius dėlioju, bet mintys jau išsigrynino, ką noriu pasakyti. O bendravimą su jaunais (ir bendraamžiais) politika besidominčiais žmonėmis laikau dalimi savo misijos – visgi esu tam tikras pavyzdys, kad jaunais žmonėmis galima pasitikėti ir Alytus yra tas miestas, kur amžius nėra kliūtis. Senstančiam ir mažėjančiam miestui tai yra stipri žinutė.

12471571_1084140438304792_6197884860518216799_o

Aušrinė pagauta piktai žiūrinti, gali būti tas momentas, kai kalbėjau apie tai, kad savivaldoje svarbiau asmenys, ne partijos. Pirmas dešinėje – geras bičiulis iš Panevėžio, irgi nepartinis, Daumantas Simėnas, jauniausias tarybos narys mieste, kaip ir aš, Kurk Lietuvai alumnis

Manau, kad yra labai naudinga, kai sėkmingo jaunimo ar jaunų profesionalų tarpe pozityviam kontekste minimas Alytus – kaip miestas, kur jauni žmonės patenka į tarybą, kur gali užimti aukštus postus, įnešti pokyčių. Nes bendraujant su panašaus amžiaus žmonėmis iš kitų miestų atrodo, kad neseni buvusių miesto vadovų skandalai dar nėra pamiršti, tad teigiamų žinių labai trūksta. Visada tokiuose pristatymuose pabrėžiu pozityvius pokyčius savivaldoje, miesto bendruomenės jėgą ir įgalinimą spręsti.

Vienas iš pagrindinių klausimų diskusijose paprastai sukasi apie tai, kas yra tas jaunas politikas – ir ar amžius yra privalumas ar trūkumas. Į tokį klausimą atsakau dvejopai – viena vertus, nepriklausomoje Lietuvoje užaugusi karta tikrai yra kitokia. Nebuvom komjaunuoliais ir net nelabai žinom, kas tai yra.

12628503_10207641639351322_6533667811820788510_o

Labai tipiška man – šypsotis grindims. Diskusija Alytuje, čia kažkada neseniai.

Nežinom, ką reiškia politinė mokykla, priespauda, KGB, skundimas. Aišku, Sausio 13-osios kontekste, mes nežinome ir ką reiškia kovoti už laisvę – galbūt esame labiau linkę visa priimti kaip duotybę, kad kitaip būti negali. Bet savanorių perviršis rodo, kad visgi nuo tada, kai į kariuomenę buvo šaukiama privalomai, iki dabar – pokyčiai nutiko dideli. Tie kartų skirtumai jaučiami ir politikoje. Bendraujame kitaip, mūsų išsilavinimas yra visai kitoks (be leninizmų, vakarietiškas, dauguma jaunų politikų yra socialinių mokslų atstovai – anksčiau ši sritis buvo liūdnesnė ir stipriai politizuota) ir vertybės, atitinkamai, yra šiek tiek kitokios. Tai yra neišvengiama evoliucija ir nieko nereikia daryti, kad ji paspartėtų – kartos savaime keičiasi ir ateina nauji žmonės. Alytaus miesto taryboje keli jauni esame, galbūt, pirmi iš šios kartos – bet kituose rinkimuose bus dar daugiau. Neišvengiamai.

Bet vien tik jaunas amžius savaime, daugiau nei kartų kaitos nereiškia. Ir nėra joks didelis privalumas.

O jaunas politikas man, visų pirma yra žmogus, kuris dar tame nedalyvavo. Dabar mūsų taryboje iš 27 yra berods 19 naujų tarybos narių. Ir pokytis čia yra milžiniškas. Negalioja seni susitarimai, senos tvarkos, seni įpročiai. Dar nebuvome, ir tikriausiai nesusitiksime, tartis dėl reikalų pirtyje :-). Patirtis politikoje yra labai svarbi, be abejo, ir yra tam tikrų minusų, kurie atsiranda iš esmės pakeitus tarybos sudėtį, bet man atrodo, kad privalumai viską nusveria. Norint neatsilikti, mums nuolat reikia naujų idėjų ir naujos energijos. Tos keturių metų kadencijos yra sugalvotos ne veltui, ir bent aš asmeniškai labai nenorėčiau po kelių dešimčių metų rasti save ten pat, darant tą patį – tampi dar vienu sraigteliu, prieš kiekvienus rinkimus bijančiu iškristi iš sistemos. Nėra nieko baisiau už nelaimingą žmogų, kuris daro tai, ko nenori, ir jaučia negalįs nieko pakeisti.

12644954_952276871516008_3094457601595020604_n

Gali būti, kad čia būtent tai ir sakau bendraudamas su liberaliu jaunimu – kad liberalizmas yra apie gyvenimą taip, kaip nori (kol tai netrukdo kitam), o ne pasiaukojimą.

Aš manau, kad tiek politikoje, tiek, ir net ypač, valstybės tarnyboje, mums nereikia aukų. Žmonių, kurie jaučiasi ne vietoje ir ne laiku. Kurie norėtų veikti kažką kitą. Nes vienas motyvuotas žmogus tinkamoje vietoje gali kalnus nuversti, o kiekvienas nemotyvuotas yra tik papildomas barjeras, kurį reikia peršokti. Čia nesiplėsiu apie tai, kad motyvacija politikoje yra dar įdomesnis dalykas, nes kaip ne kaip, politikoje priimami sprendimai gali daryti įtaką turtiniams klausimams ir iš nuolatinių korupcinių skandalų spaudoje matome, kad yra kas tuo nuolat viliojasi. Arba tiesiog planuoja į politiką eiti sau aktualius klausimus spręstis. Apie tokius momentus irgi su kolegomis iš kitų miestų pakalbam – visur tos pačios bėdos, kai visuomenės poreikiams priešpastatomi verslo ar asmeniniai interesai. Tuomet ir pasimato, ko žmogus iš tiesų yra vertas.

Bendrai, aišku, reikalai eina geryn. Smagu būti to “geryn” dalimi. Apie tai ir kalbu su kitais jaunais žmonėmis – skatinu nebijoti reikšti savo mintis ir dalyvauti. Tas jau duoda vaisių – Jaunimo reikalų taryba Alytuje, pavyzdžiui, svarstė jaunimo politikos įgyvendinimo programą, liko nepatenkinta ir pasiūlė konkrečius būdus ją tobulinti. Iš apačios į viršų valstybė ir turi būti kuriama.

Komentarai

2017-04-13T12:01:13+00:00 2016 sausio 31|