Šiukšlini reikalai

Šiukšlini reikalai

Šiandien žiniose – šiukšlės. Vakar dalyvavau merų (vicemerų) susitikime su aplinkos ministerijos ministru ir specialistais, kurie pristatė keletą naujovių. Mažiausiai pristatė tai, kad kitais metais tikriausiai atsiras papildomas sąvartyno mokestis, kuris stipriai išpūs atliekų perdirbimo kainą, o daugiau – planuojamą naują mokėjimo už atliekų perdirbimą tvarką, kuri turėtų įsigalioti liepą. Ateinančią savaitę komitetuose pradėsime svarstyti du su atliekų perdirbimu susijusius klausimus – ar padengti savivaldybės skolą regioniniam atliekų centrui, ir ar didinti rinkliavos dydį gyventojams (ir verslams), kad tokie įsiskolinimai, kurie susidaro jau ne pirmus metus, nepasikartotų. Ta proga, šiek tiek plačiau.

IMG_2939

Susitikime Aplinkos ministerijoje buvo karšta – klausimas labai jautrus, nepasitenkinimas didžiulis, skirtumai tarp savivaldybių irgi dideli. Mūsų regionas laikomas vienu pažangiausių.

Šiemet savivaldybė atliekų centrui skolinga 350 tūkst. eurų. Praėjusiais metais ta suma irgi siekė milijoną (litais). Kaip susidaro tokie nuolatiniai įsiskolinimai? Todėl, kad atliekų centras turi fiksuotą visoms savivaldybėms nustatytą vienos atliekų tonos tvarkymo kainą. Miestas tų tonų atveža daug, tas yra planuojama, ir jau metų pradžioj su maža paklaida numatoma. Centras tą planuojamų tonų skaičių padaugina iš įkainio, ir atsiunčia miestui sąskaitą. Miestas visus metus renka pinigus iš gyventojų, bet jau kelerius metus niekaip nesurenka reikiamos sumos. Todėl yra priverstas tai padengti biudžeto lėšomis. Ar sąžininga iš biudžeto kompensuoti (dotuoti) atliekų tvarkymo kainą visiems miestiečiams? Nemanau. Nes padėti ir mažinti kainas suprantu tik socialiai remtiniems, sunkiais besiverčiantiems, o ne visiems iš eilės, nepaisant pajamų. Todėl ši sistema ir nėra dėkinga “socialiniai teisybei” įvesti. Taigi ji turėtų, mano galva, save išlaikyti pati. Bet ji neišlaiko savęs pati. Skolos negrąžinti – nesvarstytina, tačiau ką daryti toliau? Tarybos laukia aiškus klausimas su keliais variantais, kurį dar apsunkina ir Vyriausybės įvedamas sąvartyno mokestis, kur dar labiau išpūs atliekų tvarkymo kainą, tad jos didėjimas, iš esmės, neišvengiamas.

  • Pirmas – nedaryti nieko. Ir toliau kiekvienų metų pabaigoje, o jei atsakingiau – metų pradžioje, tvirtinant biudžetą – numatyti biudžete lėšas šiai dotacijai. Tas šiemet padaryta nebuvo, bet kitąmet, tikiuosi, ši taryba pasitvirtint subalansuotą biudžetą, kuriame tokių stambių staigmenų nekils. Ką aš galvoju apie dotacijas matosi iš antros pastraipos, bet teisingumo dėlei dangus nenugrius, jei nuspręsime nedaryti nieko – tiesiog kitoms sritims pinigų liks mažiau. Kitąmet mūsų deficitas jau bus ne 350, o 500+ tūkst. eurų, dėl įvedamo papildomo mokesčio.
  • Antras variantas – didinti kainą tiek, kiek reikia tam, kad kitąmet, atsiradus sąvartyno mokesčiui, didėjant atliekų deginimo kainai (specialistai prognozuoja), įsiskolinimo nebūtų. Tai sudarytų apie 40%. Vadinasi beveik puse karto padidėtų rinkliava už atliekų perdirbimą – tiek gyventojams, tiek įmonėms.
  • Trečias variantas – didinti kainą tiek, kiek reikia tam, kad kitąmet, situacijai rinkoje nesikeičiant (nekyla kainos, neatsiranda mokesčiai ir t.t.), įsiskolinimo nebūtų. Tai sudarytų apie 26%. Čia toks tarpinis variantas, mažinantis skolą kažkiek – bet ne visai. Jeigu sąvartyno mokesčio būtų atsisakyta, sistema būtų subalansuota, bet nepanašu, kad to mokesčio nebus.

Tikriausiai lengva suprasti, kodėl ankstesnės tarybos, šiuo klausimu pasirinkdavo variantą nedaryti nieko. Politiškai taip yra paprasčiau. Nesąžininga – aš taip manau – bet paprasta. Apskritai šis klausimas yra apipintas keliomis legendomis, kurių pagrindinės:

  • Miestas dotuoja kitas savivaldybes, kurios kartu valdo ARATC. Taip, miestas įmonę valdo kartu su kitomis regiono savivaldybėmis, kurios nuo sąvartyno nutolusios nevienodai. Taip, Alytus arčiausiai, todėl atvežimas – pigiausias. Bet Alytaus atliekos – pačios “prasčiausios” (nepakankamai rūšiuojam, daugiau verslų), todėl jų tvarkymas yra brangiausias. Visos savivaldybės turi fiksuotą, vienodą, vienos tonos tvarkymo kainą, kuri ir susideda iš aukščiau paminėtų skaičių, kurie išlyginami tam, kad visi regione mokėtų vienodai (tai reikalinga todėl, kad kitaip niekas bendrai tokių projektų neįgyvendintų, o jei bendrai neįgyvendintų, ir technologijų negalėtume sau leisti – kastume po žeme, smirdėtume ir tiek žinių). Taigi tonos kaina vienoda, miestas tonų atveža daugiausiai – natūralu, kad ir mokėti turime daugiausiai. Mano galva, sistema pakankamai sąžininga, o ten, kur ji turėtų tobulėti – daugiau priklauso nuo valstybinės politikos.

Screen Shot 2015-12-01 at 23.50.52

Atliekų tvarkymo centro veiklos schema (word dokumentas)

  • Alytiškiai ir taip moka per daug/daugiausiai. Žiūrint, su kuo lyginsime. Su kitais šalies regionais ar net mūsų regiono savivaldybėmis – tuomet pas mus kaina viena MAŽIAUSIŲ. Su kai kuriomis valstybėmis Afrikoje – kur tokio mokesčio išvis nėra – tuomet tikrai esame apiplėšiami vidury baltos dienos.

dalis pajamose

2014 metų duomenys, ARATC. Visas pristatymas čia.

  • Mokėti už kvadratūrą yra nesąžininga. Kaip ir su demokratija – niekas nesugalvojo, kaip padaryti geriau. Bet galvoja. Jeigu mokėtume individai, sakykim, už bute gyvenančias “galvas”, tuomet atsirastų poreikis išsiregistruoti iš miesto, jei čia negyveni. Žinom, kiek studentų lieka registruoti Alytuje, nors čia negyvena. Jei atvirai – miestas iš to gauna naudą, nes jų mokamas GPM ateina į miesto biudžetą. Taip pat nėra ir pigių technologijų, kurios sugebėtų pasverti kiekvieno išmetamą šiukšlių kiekį – jos būtų labai brangios. Abejoju, ar kas norėtų mokėti dvigubai ar trigubai daugiau vien už galimybę savo atliekas pasverti. Todėl ir liekame prie kvadratūros, kuri, mūsų regione, yra išsprendusi esminę “bešeimininkių” atliekų problemą – kadangi mokestis yra, ir yra iš esmės visiems – žmonės neturi paskatos vežti atliekų į miškus, paežeres ir taip toliau. Nėra sąžininga, kad keturių asmenų šeima gyvendama bute moka tiek pat, kiek tokio pačio dydžio bute moka viena senyvo amžiaus moteris. Vyriausybė yra priėmusi tvarką, kuri įsigalios liepos mėnesį, kuri privers savivaldybes turėti pastovią ir kintamą atliekų perdirbimo kainas rinkliavose, ir tai dalį problemos išspręs, tačiau mūsų mieste, kur vyrauja daugiabučiai – vis tiek teks mokėti už kaimynus, nes niekas mūsų atliekų dar ilgai asmeniškai nepasvers.

Taigi tokios mintys prieš kitos savaitės svarstymus. Bus pranešimų spaudai, bus laidų žiniasklaidoje apie tai, kad tuos mitus išsklaidyti, klausimas tikrai sunkus. Kainų niekas didinti nenori, bet kitoje svarstyklių pusėje – atsakomybė už bendrus miesto finansus. Aš sau atsakymą turiu, bet iki bendro sutarimo – dar daug darbo komitetuose ir frakcijose.

 

Komentarai

2017-04-13T12:01:13+00:00 2015 gruodžio 02|